APIE JUODGRŪDĖS VARTOJIMĄ SU LINŲ SĖMENIMIS

(arba be linų sėmenų, arba linų sėmenų be juodgrūdės)

Juodgrūdė - visuotinis sveikatai naudingas augalas. Legenda byloja pranašo Mahometo žodžiais, kad tai augalas gydantis nuo visų ligų.

Linų sėmenys - labai gerai žinoma priemonė palaikyti sveikatai. 

Toliau pateikiamas tekstas - tai aibės šaltinių žinių apibendrinimas ir remiasi asmenine patirtimi.

Ryte pakirdus:
a)  Burnos higiena. Pernakt burnoje, ypač ant liežuvio, taip pat ant lūpų susikaupia tai, kas turi būti pašalinta.

b) Gerti vandenį
Po vandens iki arbatos gėrimo 10 ÷ 15 min

c) Gerti arbatą. Geriausia - žolelių, tokių kurios Jums tinka. 

Visiems atvejams tinka gyslotis, burnotis, gaurometis, lapačo. Puiki sveikatinanti arbata: gyslotis 3/4, kraujažolė 1/4, ir nors vienas mėtų lapelis, kas mėgsta mėtas galima dėti daugiau. 

Pastaba: Visoms arbatoms ir kavai naudoti tik nevirintą karštą (iki 92º C) vandenį. Tokia temperatūra kaitinant pasiekta, kai vandenyje pasimato labai smulkių oro burbuliukų "debesėliai", virdulys šnypščia ir pupsi. Užvirintas (iki 100 С) praranda geriausias savybes, jame ištirpę tirpūs kalcio ir magnio hidrokarbonatai kaitinami skyla į vandenį, anglies dioksidą ir netirpius karbonatus - virsta kalkėmis. Smulkios netirpios kalkių dalelytės niekaip nenusėda, geriant patenka į vidaus organus ir ilgainiui sudaro akmenis.

Iškart po arbatos:

d) Kramtyti juodgrūdę. Reiktų sukramtyti vieną arbatinį šaukštelį. Tai užims ne mažiau pusvalandžio. Imti ne iškart visą, bet po ketvirtį, kitaip netelpa burnoje. Kramtant laikyti prie lūpų ir po liežuviu, kol visos susimals - taip, per seilių liaukas geriausiai įsisavinamas ekstraktas. Tą košelę čiulpti ir galop nuryti. 

Jei atrodo, kad sėklos itin kietos, galima iš vakaro užpilti šiltu nevirintu vandeniu. Ryte vandenį nugerti ir, kaip nemirkytą, kramtyti, čiulpti, ryti.

Galima gerti juodgrūdės sėklų arbatą: vieną arbatinį šaukštelį juodgrūdės sėklų užpilti nevirintu karštu (iki 95º C) vandeniu 200 ml inde. Pamaišyti, palaukti kol atauš mažiau 40º C, tada galima įsidėti medaus. Gerti lėtai, palaikant burnoje, mažais gurkšneliais. Indo dugne nusėdusias juodgrūdės sėklas sukramtyti, kramtalą burnoje nukreipti po liežuviu - taip, per seilių liaukas geriausiai įsisavinamas ekstraktas. 

Kramtant galima po truputį srėbtelėti šalto spaudimo juodgrūdės aliejaus, viso ne mažiau vieną arbatinį šaukštelį.

Galima vartoti ir kitą šalto spaudimo (pvz. linų sėmenų aliejų), kiekis nuo arbatinio šaukštelio iki valgomojo šaukšto.

Tą juodgrūdės porciją galima suvartoti ir vakare. Po vakarienės praėjus porai valandų.

Juodgrūdė sukramtoma ir iščiulpiama per kokį pusvalandį, todėl iškart po to (jei nekramtėte juodgrūdės, tai pusvalandis po arbatos):

e) Suvalgyti kelis (3 ÷ 4) šaukštus linų sėmenų. Galima sausus sėmenis imti šaukšteliu ir nugerti vandeniu. Arba užpilti šaltu ar šiltu iki 30º C vandeniu, kad vos apsemtų ir nelaukus suvalgyti tą košelę, taip pat būtinai užgeriant vandeniu, kuo daugiau vandens, tuo geriau. Tai yra Jūsų pusryčiai. Taip papusryčiavus ir praėjus 20 ÷ 30 minučių gali kilti apgaulingas noras valgyti - burnoje renkasi seilės. Mat linų sėmenys jau pradėjo žarnyno valymą. Tuomet reikia dar pagerti vandens. Toks apgaulingas noras praeina ir savaime, bet galima įsidėti į burną kelias razinas, ar kitokių džiovintų vaisių ir palaikyti, paskui lėtai sukramtyti, suvalgyti. Labai gerai tinka šalto spaudimo linų sėmenų (juodgrūdės, judros, moliūgų) aliejaus porcija (nuo pusės arbatinio šaukštelio iki valgomojo šaukšto). Tą norą nugesina nedidelis bryzelis sūdytų lašinių. Jie puikiai prisideda prie linų sėmenų programos. Nieko nevalgyti apie 3 valandas, tiktai gerti vandenį, jei kas nelabai mėgsta, tai kas pusvalandį nors pora gurkšnių. Po to geriausia valgyti žalumynus, nes ypatingai gerai įsisavinamos juose esančios naudingosios veikliosios medžiagos, kaip flavonidai.

Pastabos: 

• Jei pusryčiams suvalgytas linų sėmenų kiekis pasirodys mažas, neįmanoma sulaukti įprasto pietų meto, kitą rytą sėmenų porciją padidinti.
• Papildomai pateiktas tekstas:
• Apie linų sėmenų naudą ir vartojimą;

Laukiu Jūsų pastabų, klausimų ir atsiliepimų.

Apie linų sėmenų naudą ir vartojimą.

100 g linų sėmenų maistinė vertė: baltymų - 35 g, riebalų - 8 g, angliavandenių - 45 g. 100 g energetinė vertė - 230 kcal. Linų sėmenys turi iki 30% gleivingų ir kitokių skaidulinių medžiagų. Juose yra kalcio, fosforo, kalio, daug įvairių mikroelementų, beveik visų aminorūgščių (14), vitamino C, E.

Linų sėmenų  lukštas ypatingas tuo, kad jo šešiuose sluoksniuose gausu lignanų, apie 800 μg/g, tai neprilygstamas kiekis. Liganai, tai fitonutrientai SDG  (secoisolariciresinol diglucoside). JAV, Kanados, kitų šalių mokslininkai įrodė, kad būtent lignanai veikia prieš virusus, bakterijas, grybelį, yra stiprus antioksdantas, imunomoduliatorius ir fitoestrogenas. Įrodyta, kad lignanai turi išskirtines savybes vėžio profilaktikai. 

Linų sėmenys per milijonus metų prisitaikę pasiruošti sėjai gyvūnų žarnyne. Gyvūnas nugraužęs linų sėmenų galvutes ir taip pasisotinęs, tuoj bėga gerti. Sėmenys gretai nuslysta į žarnyną, skrandžio rūgštys paveikia tik apsauginį sėmenų sluoksnelį, pasiima iš jo lignanų, kurie reguliuoja bakterijų kiekį skrandyje. Žarnyne jos prisisiurbia prie žarnų sienelių ir prasideda mainai: sėmenys nuo žarnų sienelių surenka azoto junginius, mainais atiduoda lignanus, amino rūgštis, kitas maistines medžiagas. Taigi sėmenys taip pasiruošia sėjai. Kai sėmenys pasisotina azoto junginių (taip vadinamų nitratų) ir išeikvoja savo amino rūgščių atsargas, žarnynas palengvintai jas pašalina.

Pasimokykim iš gamtos.

Kaip vartoti linų sėmenis? Ogi valgyti linų sėmenų pusryčius, kaip sako: į tuščią skrandį.

Ryte pirmiausiai atsigerti vandens.

Po dešimties minučių – arbatos. Arbatą pasirinkti pagal savo poreikius.

Dar po pusvalandžio tekančiu šaltu vandeniu nuplauti tris arba keturis šaukštus linų sėmenų ir nekramtant suvalgyti šią košelę, gausiai nugeriant nevirintu, šaltu (kambario temperatūros) vandeniu. Kam labiau patinka, gali paimti sausų linų sėmenų į burną ir nugerti vandeniu. (Smulkiau aprašyta aukščiau - e) punkte)

Kai ką galima aptarti.

Kodėl nereikia sėmenų sukramtyti? Juk tai būtų tas pat, ką valgyti maltas sėmenis. Tokios sėmenys yra geras maistas, bet tokio žarnyno valymo nebus. Be to valgant sumaltas sėmenis cianogeninis glikozidas – linamarinas, patenka į žarnyną ir sudaro nuodingą vandenilio cianidą. Todėl sukramtyti ar sumalti reiktų tik iki 10% sėmenų ir kasdieniniams pusryčiams vartoti 3 ÷ 4 savaites su 1 ÷ 2 sav. pertrauka. Jei nekramtyti ir nemalti, linų sėmenis galima vartoti nepertraukiamai.

Kodėl dalį sėmenų galima sukramtyti, arba įmaišyti bent arbatinį šaukštelį sumaltų? Kramtant ar į nemaltas gyvas sėmenis įdėjus šiek tik maltų, į žarnyną patenka linų sėmenų aliejus, kuris pagerina valymo eigą. Tą patį pagerinimą galima gauti su nemaltomis sėmenimis suvartojant arbatinį šaukštelį šalto spaudimo linų sėmenų aliejaus. Be to iš maltų sėmenų susidaręs vandenilio cianidas išnuodija tam tikrą kiekį mikroparazitų, tai irgi naudinga. Šį vandenilio cianidą, kaip azoto junginį labai greitai ir efektyviai surenka sveikosios linų sėmenys, taip ši nuodinga medžiaga organizme nepasilieka. Taigi gaunasi savotiškas „desantas“ prieš mikroparazitus.

Pasigaminti nemaltų ir maltų sėmenų mišinį galima kavamale: į kavamalę subėrus sėmenis įjungti kelioms sekundėms. Dalis sėmenų sumaltos, kita dalis ne. Taip paruošti daug geriau, nei vartoti seniai sumaltas sėmenis, nes sumaltose labai greitai oksiduojasi naudingos aktyviosios medžiagos.

Kodėl suvalgius pakankamą porciją linų sėmenų ir praėjus 15 ar kiek daugiau minučių, staiga kyla noras dar valgyti? Ogi gyvos linų sėmenys jau pradėjo valymo darbus, žarnynas pajutęs esąs kiek pavalytas siunčia signalą atitinkantį būklei, kad žarnyne trūksta maisto. Juk iš sėmenų maistingosios medžiagos įsisavinamos žymiai vėliau. Žodžiu, valomas žarnynas bando apsaugoti nuo gresiančio maisto trūkumo. Tai klaidinantis signalas. Išeitys bent kelios: a) pagerti vandens; b) paimti į burną kelias džiovintas razinas, juodos duonos džiūvėsį ar lašinių bryzelį; c) tiesiog nekreipti dėmesio, dar po pusvalandžio apgaulingas alkio jausmas praeis, nes linų sėmenys pradės intensyviau maitinti žarnyną. Kelis kartus papusryčiavęs sėmenimis, kiekvienas įsitikina, kad sotumo jausmas trunka iki vėlyvų pietų, ar dar ilgiau.

Kodėl neverta linų sėmenų pusryčių bandyti pagerinti kitais labai vertingais produktais? Linų sėmenys pačios yra labai vertingos, o kiti produktai tik sutrikdo linų sėmenų mainus su žarnyno sienelėmis: amino rūgštys į azoto junginius.

Kodėl tik pusryčiai? Pietums reiktų mitybą papildyti, vien linų sėmenų nepakaks. Ypač naudinga valgyti žalumynus, kurių įsisavinimas po linų sėmenų pusryčių labai efektyvus. Iš linų sėmenų išsiskyrę lignanai skatina iš augalų gaunamų flavonidų sintezę. O vakare pavalgius sėmenų, valymo darbai gali  trikdyti miegą.

Žarnyno valymas linų sėmenimis yra natūralus, neverčiantis badauti, palaikantis energiją ir pakankamai efektyvus, palaikantis žarnyno mikroorganizmų ir fermentų pusiausvyrą. Reikia žinoti, kad užterštas žarnynas yra daugelio sveikatos sutrikimų priežastis. Nuo žarnyno užsiteršia inkstai, kepenys, kasa. Po to ima skaudėti sąnarius, sutrinka medžiagų apykaita, neveikia imuninė sistema, užpuola įvairios ligos.

Linų sėmenų aliejaus sudėtyje yra iki 50% omega-3 (lonoleno) bei apie 20% omega-6 (linolo) polinesočiųjų riebalų rūgščių, apie 20% oleino (mononesočiosios) rūgšties ir tik apie 10% palmitino bei stearino (sočiųjų) riebalų rūgščių, 14 aminorūgščių, taip pat vitamino C, E, 236 mg% kalcio, 622 mg% fosforo, 831 mg% kalio daug kitų mikroelementų. Linų sėmenų aliejuje lignanų praktiškai nėra. 

 

 

Paieška Google: https://www.google.lt/?gws_rd=ssl#q=Flaxseed+amino+acids%2C+nitrates%2C+intestine

Šaltiniai:

-        LINŲ SAVYBĖS. Prieiga per internetą: http://rifarma.lt/naujienos/linu-savybes-rifarma/

 

-        Sėmenys, o ne sėmenų aliejus gali sumažinti cholesterolio kiekį. Prieiga per internetą: http://www.delfi.lt/gyvenimas/grozis_ir_sveikata/semenys-o-ne-semenu-aliejus-gali-sumazinti-cholesterolio-kieki.d?id=23945833

-        Alzbutienė, Irena. Linų sėmenys. 2014-01-25. Prieiga per internetą: http://www.sviesuoliai.puslapiai.lt/naudinga-zinoti/linu-semenys/.

-        Linų sėmenys. Prieiga per internetą: http://www.balsas.lt/naujiena/426400/linu-semenys/1

-        Лен обыкновенный (л. посевной) — Linum usitafissimum L. Prieiga per internetą: http://xn----7sbabxrgig1autkk9k.xn--p1ai/lekarstvennye-travy/len-obyknovennyy/

Химический состав.

Семена со­держат слизь из остатков галак­тозы, арабинозы, коллозы и рамнозы, цианогенный гликозид — линамарин (до 1,5%), гликозид ме­тилового эфира оксикоричной кислоты — линоцимарин, жирное масло (30—40%), состоящее из глицеридов ненасыщенных кислот — линолеповой (35—40%), линолевой (25—35%), олеиновой (15—20%), а также пальмитиновой и стеари­новой.

-        Michael Blaut^* and Thomas Clavel. Metabolic Diversity of the Intestinal Microbiota: Implications for Health and Disease. 2007 American Society for Nutrition. http://jn.nutrition.org/content/137/3/751S.long